Naudingos nuorodos
Trijų Baltijos šalių vaistų suvartojimo statistika

Jau antrą kartą bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams buvo atlikta išsami vaistų suvartojimo 2013-2015 metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje analizė bei parengtas bendras leidinys “2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika”.  Leidinyje pateikiami duomenys apie vaistų suvartojimą Baltijos šalyse per paskutinius trejus metus, trumpai aprašomos Baltijos šalių kompensavimo sistemos, pateikiama vaistų rinkos apžvalga.
 
Duomenys rodo, kad bendras vaistų suvartojimas nuo 2013 iki 2015 metų padidėjo visose trijose Baltijos šalyse. 2013-2015 metais, kaip ir 2010-2012 metais,  visose trijose Baltijos šalyse daugiausiai suvartota vaistų, skirtų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gydymui. Šių vaistų suvartojimas daugiau nei tris kartus viršijo virškinamąjį traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų suvartojimą Latvijoje ir Estijoje bei nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimą Lietuvoje.
 
Lietuvoje 2015 metais daugiau nei Latvijoje ir Estijoje buvo suvartota širdies ir kraujagyslių sistemą bei nervų sistemą veikiančių vaistų, mažiau – virškinimo traktą ir metabolizmą, kraują ir kraujodarą veikiančių vaistų. Palyginus su 2014 m., 2015 metais Lietuvoje 15 proc. padidėjo antinavikinių, 6 proc. sistemiškai veikiančių priešinfekcinių, 4 proc.  antiparazitinių vaistų suvartojimas. Mažiau  suvartota raumenų ir skeleto (beveik 5 proc.) bei širdies ir kraujagyslių sistemą (2,7 proc.) veikiančių vaistų.
 
15 daugiausiai suvartojamų nereceptinių vaistų sąrašas 2015 metais visose trijose Baltijos šalyse buvo panašus. Daugiausia buvo suvartota nereceptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga acetilsalicilinė rūgštis, taip pat ksilometazolino,   ibuprofeno vaistinių preparatų.
  
M
edicinos daktaras V. Dzērve, Latvijos Universiteto, Kardiologijos ir regeneratyvinės medicinos instituto vyriausiasis tyrėjas, apie leidinį “2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika” sako: “šis leidinys atidžiam skaitytojui suteikia galimybę padaryti išvadas ne tik apie vaistų suvartojimo ekonominius aspektus, bet ir apie taikomų gydymo metodikų pokyčius, valstybės įtakos vaistų kainų politikai reikšmingumą ir pan.“
  
Medicinos daktaras V. Dzērve teigia: “Hipertenzijos farmakoterapija susiduria su tam tikrais pokyčiais. Nors vaistų skyrimas per paskutinius keletą metų reikšmingai nepasikeitė, tačiau galima pastebėti, kad dažniau pradėta taikyti kombinuota terapija. Pavyzdžiui, ACE inhibitorių ir kalcio kanalo antagonistų vartojimas padidėjo daugiau nei 50 proc. Panašią analizę apie vaistų suvartojimą per keletą paskutinių metų galima atlikti ne vien tik su vaistų grupėmis, bet ir su atskirais vaistais. Taigi šis  leidinys yra labai naudinga analitinė informacija, leidžianti padaryti svarbias išvadas farmakoterapijos srityje“.
 
Vaistų suvartojimui įvertinti yra naudojama Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama ATC/DDD metodologija (ATC – anatominė-terapinė-cheminė klasifikacija, DDD –  nustatyta paros dozė). Vaistų suvartojimas nurodytas nustatytų paros dozių skaičiumi, tenkančiam 1000 gyventojų per parą (DDD/1000/d).
    
Leidinį “2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika” (“Baltic Statistics on Medicines 2013-2015”) rasite čia.  
   
Pirmąjį leidinį “2010-2012 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika” (“Baltic Statistics on Medicines 2010–2012”) rasite čia.   








Paskutinis atnaujinimas: 2016-10-26 13:52:27